žąselis — žąsẽlis sm. (2) NdŽ, KŽ; RtŽ žąsų jauniklis, žąsiukas: Sugink žąseliùs į prūdalį, tegul pasiplaukio[ja] Vkš. Vilkas žąseliùs pagaudo Rod. Dabar jau mano žąsẽliai eis aukštyn Lt. Aš tus žąseliùs ir išauginau, jug tie žąsinai tokie pasiutę… … Dictionary of the Lithuanian Language
atsigeivelėti — atsigeĩvelėti žr. atsigeivalėti: Tas paršelis atsigeĩvelėjo, arklys buvo nuspyręs Pg. Atsigeĩvelėjo kap žąselis primuštas Ūd. Vos atsigeivelėjau iš ligos J. Višta gal dar atsigeivelės Pun. geivelėtis; atsigeivelėti; pasigeivelėti … Dictionary of the Lithuanian Language
garuoti — garuoti, uoja, ãvo intr. 1. leisti garus; eiti garais; vėsti: Karštas valgis garuoja K. Vanduo virdamas garuo[ja] J. Garuoja žemelė, džiūva rš. Jos drėgnas kūnas garavo pakilusiu karščiu P.Cvir. Ant stalo atsirado garuoją dubeniai P.Cvir. Rūkas… … Dictionary of the Lithuanian Language
išvėpti — 2 išvė̃pti intr. NdŽ, KŽ 1. Sug žr. 1 išvėpti 4: Išvė̃pusi krūtinė DŽ1. Eidavau, būdavo, išvė̃pęs ir nesirgdavau Aln. Turi va kailinius išvė̃pusius, kam tau dar tas paltas? Rm. Žiūrėk, marškiniai išvė̃po – užsisek greičiau Trgn. Eik tu oran… … Dictionary of the Lithuanian Language
kyvuoti — ×kyvuoti, uoja, ãvo intr. krypuoti, svyruoti, linguoti: Kol iš lauko į keliuką išvažiavo, kreivai nukrautas vežimas dikčiai kyvãvo Rs. Žąselis kyvuo[ja] kaip aguonų priėdęs Krkl. Ko čia kyvuoji [snausdamas] visą vakarą, ar neisi gulti! Užv. |… … Dictionary of the Lithuanian Language
marus — marùs, ì adj. (4) 1. mirtingas, mirsiantis: Pakolei neši marį kūną, patolei ilgėsys M.Valanč. Aš jiems parodysiu, jog tu marus esi S.Dauk. | Visas tas marus gyvenimas pilnas vargų M.Valanč. 2. greitai mirštantis: Bitelė, viščiukas, žąselis –… … Dictionary of the Lithuanian Language
sparnas — spar̃nas sm. (4), sparnaĩ pl. (4) 1. SD340, H175, R, MŽ, Sut, N, K, M, Š, L, E, BŽ110 paukščių, vabzdžių skrendamasis organas: Plestenu sparnais SD373. Žąsinas plesčio[ja] sparnùs J. Tujau gaidys suplasnojo su sparnaĩs Grg. Sparnus išsplečiu… … Dictionary of the Lithuanian Language
žąsinaitis — sm. (1) žąselis, žąsų jauniklis: Žąsinaitis išsiritav[o] iš pauto LzŽ … Dictionary of the Lithuanian Language